„Tie, kas neatsimena  praeities klaidų, yra pasmerkti jas pakartoti.“ (George Santayana)

“Spektaklis „Lietaus žemė“ – tai biografinės improvizacijos, kurios remiasi rate sėdinčių žmonių gyvenimo istorijomis. Tarpukario ir pokario įvykių siejamų žmonių gyvenimo istorijas, kurios palietė kiekvieną iš jų asmeniškai, teatro laboratorijos aktoriai perteikia „Atviro rato“ kūrybiniu principu. Spektaklyje nesiekiama tiksliai dokumentiškai atkurti tuo laikotarpiu gyvenusių asmenų biografijų – aktoriai ieško būdų, kaip tuos žmones prakalbinti čia ir dabar. Teatrine kalba. Per save apie kitus. Apie praeitį gyvenant šiandiena, bet galvojant apie ateitį. 

„Lietaus žemė“ – tai istorijos, žmonių likimai, tam tikras laikotarpis, kuris buvo artimas mūsų tėvams, seneliams, kurį mes pažįstame iš kažkokių oficiozų, straipsnių, mokyklos vadovėlių, tačiau kad visa tai yra šalia mūsų, suvokiame labai sunkiai. „Lietaus žemė“ – tarsi nori priminti, kad viskas gali bet kada pasikartoti, galbūt ne taip pat skausmingai, tačiau ekstremali situacija visada yra potenciali. Kalbu apie karo metus, apie jaunus žmones, kurie ėjo į armiją, į miškus. Ir nebūtinai tai gali būti pritaikoma tarpukario ar pokario metams, tiesiog norisi paklausti kaip mūsų žemės žmogus elgtųsi bet kokioje ir ypač neprognozuojamoje situacijoje. Ši karo metų tema Lietuvoje yra liečiama labai kategoriškai – per teisiųjų ir neteisiųjų puses. Man norėjosi į visa tai pažiūrėti iš žmogiškosios pusės, pavyzdžiui, kaip žmogus prieina prie vieno ar kito sprendimo ir kaip tie sprendimai keičia jo likimą.” –  Aidas Giniotis

Spektaklis skiriamas Lietuvos gyventojų masinių trėmimų 70-osioms metinėms paminėti.