Teatro “Atviras ratas” spektaklis pagal antikinį mitą kuriamas aktorių laboratorijos principu – kūrybinė grupė pati rašo spektaklio tekstus, nagrinėja ir analizuoja antikinę mitologiją ir jos aktualumą šiandieninėje visuomenėje. Siekiama sukurti vienos šeimos tragedijos istoriją, remiantis asmenine savo patirtimi, požiūriu bei santykiu į šiuolaikinėje visuomenėje besiformuojančias vertybes ir anti-vertybes, paliesti skaudžias, ir dažnai šokiruojančias temas, virtusias tabu šiandieniniame pasaulyje, bet tyliai ir slapta egzistuojančias tipiškoje šeimoje, ir netikėtai atsiskleidžiančias tokioje šeimoje augančių ir bręstančių vaikų sąmonėje.

Sąmoningai tėvų nuo išorinio pasaulio izoliuotų vaikų – dviejų brolių ir dviejų seserų –  tarpusavio santykiuose skaudžiai atsispindi šiuolaikinės visuomenės problemos bei išsigimusi vertybių sistema. Spektaklyje, pasitelkus teatrinę kalbą, atvirai ir tiesiogiai keliami žmogaus asmeninės atsakomybės prieš artimą, šeimą bei visuomenę klausimai. Individo laisvės poreikis bei jos pasirinkimas priešpastatomas pareigai šeimai, o pastarosios iškrypusi sąvoka virsta pagrindine spektaklio tema, kurią plėtoja keturi personažai: Antigonė, Ismenė, Polineikas ir Eteoklis.

Spektaklis „Antigonė (ne mitas)“ ir jo kūrybinė grupė buvo apdovanoti pirmąja režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės premija.  Spektaklyje pasakojama vienos šeimos istorija, kuri plėtojama, remiantis asmenine patirtimi, požiūriu bei santykiu į šiuolaikinėje visuomenėje besiformuojančias vertybes ir anti-vertybes. Spektaklyje rodomas iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, normalioje šeimoje augančių ir bręstančių vaikų gyvenimas atveria keistus ir skausmingus santykius bei jų sankirtas.

Tėvų sąmoningai nuo išorinio pasaulio izoliuotos ketveriukės: Antigonės, Ismenės, Polineiko ir Eteoklio nekalti žaidimai virsta grėsmingu gyvybės ir mirties pokeriu, kurio akivaizdoje atsiveria skaudžiausių temų briaunos, parodomas tabu mechanizmo veikimas. Spektaklio režisierė Ieva Stundžytė teigia, kad spektaklyje, nagrinėjant žmonių tarpusavio santykių uždaroje erdvėje situaciją, bus atvirai keliami žmogaus asmeninės atsakomybės prieš save, savo artimą, šeimą bei visuomenę klausimai. Individo tapatybės paieškos ir laisvės poreikis spektaklyje priešinamas amžinajai šeimos pareigai, kuri virsta beprotišku santykių kraštutinumu, balansuojančiu ties iškrypimo riba. Antigonės vaidmenį kurianti aktorė Marija Korenkaitė šį spektaklį apibūdina itin mįslingai: „išdavystės kodas – Antigonė“.