Žiūrėjau „Lietaus žemę“. Ką tik. Važiuoju autobusu. Spektaklis apie Lietuvą, okupacijos laikotarpį ir svarbiausia – apie žmonių (iš)gyvenimus.
Per aptarimą Giniotis suformulavo mintį, kuri jau ilgai man kirbėjo galvoje: mūsų visuomenei reikėtų karo.
Ir tai tiesa. Jau vien demografiniai rodikliai, neramiems istorijos tarpsniams praėjus, rodo ženkliai pakilusią visuomenės sveikatą: daugiau optimizmo (nors padėtis vis dar sunki), gimstamumo padidėjimas, bendruomeniškumo jausmas, ryžtas…
Nuostabu yra pamatyti atgyjančią istoriją, kai prieš tavo akis nušauna šunį, kai porelė pirmą kartą pasibučiuoja, kaip miršta pirmagimis vaikas, kai stotyje susitinka iš tremties grįžtantys. Jausmai, asmeniniai potyriai. Taip, tai buvo Lietuvos istorija. Gal tavo močiutė važiavo į Sibirą, o gal tavo senelį nušovė išduotame partizanų bunkeryje. Jie kentėjo, mylėjo, bijojo, jų širdys plyšo iš sielvarto ir dainavo iš laimės…
Tačiau. Kas tu esi? Kas esi tu? Pardavimų agentas?
Prieš tą emocijų ir išgyvenimų virtinę tavo gyvenimas pilkas.
Patekti iš pūvančios postmodernistinės išorės, įžengti pasipūtėlio žingsniu į teatro salę ir pažvelgti tiesiai į apnuogintą žmogaus širdį. Tai pritrenkia.
Po spektaklio kažkas diskusijoje užsiminė, kad tai leidžia pažvelgti į tikras vertybes, į tikras gyvenimo tiesas. Teatre įmanomas stebuklas. Kartais tai gali būti knyga, o kartais filmas. Bet dabar apie teatrą.
Tu sėdi salėje, tau vožia per veidą, sako ATSIBUSK! Ir tu sėdi, tau galvoje viskas susimaišę. Spektaklis baigiasi, tu išeini iš salės ir norisi dainuoti pasauliui! Apie grožį, meilę, trapumą…
Bet tu tyli. Tyli ir aplinkiniai. Vienas kitam paduoda servetėlę akims nusišluostyti ir pradeda atsargią-mandagią diskusiją.
Kas tu?
Tu – pardavimų agentas.
Ačiū Atviram ratui – tu gali suprasti, kas suteikdavo tiems žmonėms jėgų.
Tačiau kas duos jėgų gyventi pilko žmogaus gyvenimą?
Ir kas yra toji amžinoji įšalo zona? Iš kur ji? Ar tai kažkokia savisaugos forma, sauganti nuo išprotėjimo, nuo nesuvaldomų instinktų? Jos su skalpeliu neišpjausi. Su spektakliu neišmuši.
Tu gali spektakliu spirti riedančiam traukiniui. Gali spirti dar kartą, tačiau tai nedaug. Išvežti į Sibirą tai turėjo skaudžiai suprasti.
Dostojevskiui buvo perskaitytas mirties nuosprendis, o vos akimirka prieš mirties bausmės įvykdymą, jis buvo išteisintas.
Kokie tai išgyvenimai? Ar tai tas pats, kas nueiti į teatrą?
Kas duos jėgų pilkai amžinybei?
Aš išvis įmanoma kirsti tą amžino įšalo zoną?
dovanos ne visada džiugina..
bilietas į spektaklį.. ?
po improvizacijos Lietaus žemė supratau, kad gavau dvigubą dovanėlę
gera pamatyti savo senolius jaunus..
visa-laikina,
kita..amžina
ačiū
p.s. matyt teks sugrįžti dar, kad būtu saldu
Esu sužavėta spektakliu „Lietaus Žemė“. Labai nuoširdūs aktoriai ir spektaklis toks ypatingas kažkuo.:) Šaunuoliai, nes labai malonu buvo sėdėti, klausytis bei žiurėti į Jus. Sėkmės ir naujų idėjų!!!
Lietaus Žemė
Ar, tu, supranti, kad žmonės nebeturi dangaus, ar supranti, kad rūpesčiai kurie kamuoja mus yra niekas?
Buvo laikai kai žmonės, ką ten žmonės LIETUVIAI buvo šilti. Dabar jų šiltumas išblėso, jie rūpinasi niekais, meluoja ir siekia pelno. Ne, bet taip… Tikrovė tokia. Važiuodami vežimu lietuvaičiai turėjo visą dangų, jo niekas neraižė ir jis nebuvo užkariautas, to žmogui nereikia. Bet… tauta buvo naikinama, kaimai, miestai tremiami, vaikai nežinodami kur jų tėvai paimami iš mokyklos ir grūdami į vagonus. Bet jie išsilaikė, jie liko ir jų vardai visada skambės Gegužinėse, kurių kaip ir nebėra. Lietuviams nereikėjo, jokių teisių, jie nesivadovavo įstatymais, visi buvo lygūs ir šilti. Prisipažinimai meilę, nuoširdumo ir rūpinimosi stebuklai, kad kokie jie ir būtų, lietuvis(-ė) niekada neišgirsdavo savo balso aido atsimušusio nuo sienos. Dabar niekas nežino ko nori, bet svarbiausias tikslas yra gyventi, kurį užglaistė laiko pelenai. Esu be galo dėkingas.Pnvž
Sausio 28 d. Menų spaustuvėje bus rodomas DIVIDUKAS ar SENELĖS PASAKA?
Pas jus repertuare – „Dividukas“, Menų spaustuvės tinklapyje – „Senelės pasaka“… Neapsisprendžiat?
(užsimerki, ir tįstančio iš dumplių oro garsas užpildo vietą, skirta sapnui. jinai drebėjo, drebėjo visąlaik. caksėjo pirštai judindami akordeono dėklo rankenėlę. varpas. knyga. amžinas gyvybės laikinumas. mes tyliai mylim jus ir jūsų nuoširdumą. matyt, dėkojam. vakarykštis Panevėžys. o jei ne jis, tai aš – nuo savęs – visiškai)
(čia tik tarp kitko. nes viskas, kas kas tarp skliaustų – tik. tarp. kit. ko.)
Iš po „Lietaus žemės“. Ačiū už Jūsų jautrumą, tikrumą, už ašaras Jūsų ir mūsų akyse, už šilumą ir meilę kuriamiems personažams – tai yra mums visiems, mūsų praeičiai. Linkiu niekada neprarasti tos tiesos ir kitoniškumo. Sėkmės ir puikių naujų darbų.
Renginys buvo ne eilinis. Sužavėjo jaunų aktoriukų talentas ir drąsa. Jokio suglumimo, sumišimo , netikrumo, nors visi kartu buvome scenoje, per metrą nuo aktorių, tik jie vaidino, o mes ratu sėdėjome aplinkui. Tokios jautrios istorijos tai nepaliestų žiūrovų, jei būtų didesnis atstumas. Buvo labai jauku klausytis , ką reiškia žmogui vaikystės prisiminimai, kaip svarbu pirmieji patyrimai, susitikimai, ką reiškia mums tėvai ir jų rankos, kurių prisilietimai lydi visą gyvenimą. O jau buvo viskas taip apsinešę laiko ir kitomis dulkėmis. Paliesta ir kitų labai jautrių pokario temų, bet visa tai padaryta tokiomis menkomis pagalbinėmis priemonėmis, o taip tikra ir įtaigu. Rodos, net mūsų aptriušusi muzikinio teatro scena pritaikyta kaip tik tam laikmečiui ir labai derėjo prie nutrintų lagaminų ir senos siuvimo mašinos, kurie ir buvo bene vieninteliai spektaklio atributai.
„Lietaus žemė“ – kažkas neįtikėtino! Pats nuostabiausias spektaklis. Nors man tik 14 metų, man tai pasirodė labai artima ir jautru. Verkiau, gal todėl kad iš tėčio, iš senelio esu girdėjusi panašių istorijų.. Jūs nuostabūs! Viskas ką Jūs darot yra nuostabu! AČIŪ JUMS!!
Nuoširdus ačiū už „Lietaus žemę“. Jokių dekoracijų, širdimi įtikinančiai atkartoti pokario baisumai. Puikiai pasirinkta atlikimo forma. Kai jauni žmonės renkasi tokias temas, didelis malonumas, tegu ir su skausmo prieskoniu Jus žiūrėti, Jūsų klausytis. Kai grupė „Skylė“ išleido savo albumą „Broliai“ irgi buvau labai sužavėta jų pasirinkimu ir maniau, kad daugiau nieko panašaus ir neišgirsiu. Klydau, ačiū, kad prisidedat prie jaunimo švietimo šia tema.
Si vakara ziurejau „Lietaus zeme“.. Nerealu. Kaip tiksliai, jautriai, giliai palietet ir atskleidet to laikotarpio zmogaus dusia. Aciu uz prasminga pasibuvima. Likau suzaveta. Sekmes!
Ką tik po Lietaus… įspūdinga, prieinama ir tuo pačiu velniškai gilu. Linkiu, kad Ratas su šia stulbinančiai sėkmingai „restauruota padanga“ ilgai ir sėkmingai riedėtų.
Esu istorikė..tyrinėju partizaninį pasipriešinimą, taigi vien jau iš profesninės pusės buvo įdomu pamatyti jūsų kūrinį. Ir žinote, pusę spektaklio praverkiau..ir šį kartą ne vien dėl to, kad buvo pavaizduoti sudaužyti/suluošinti pokario žmonių gyvenimai, bet didele dalimi ir dėl to, kad PAGALIAU atsirado žmonės (100% savo srities profesionalai), kurie jautriai ir subtiliai pateikė šį skaudų tautos laikotarpį. Nebūtina kalbėti vien žodžiais „užmušo“, „nužudė“, „užpuolė“, kad papasakotume tuos išgyvenimus. Nė neabejoju, kad tie žmonės, kurie anuomet kovojo ar buvo išvežti į Sibirą ir iš ten nebesugrįžo, džiaugtųsi matydami jus ir jūsų kūrybą.
Stebėdama „Lietaus žemę“ gavau išankstinę Kalėdų dovaną Ačiū
Nuoširdžiai dėkoju spektaklio „Lietaus žemė“ kūrybinei komandai. Ačiū, kad priminėte istoriją – mūsų ir Jūsų. Manau, kad biografinių improvizacijų ratas labai pasiteisino šios temos atžvilgiu. Mat istorija, pasakojama ne nuo kalno ir ne abstrakčiai, o taip, kaip Jūs kad darote, iš širdies, asmeniškai ir apie žmogų, neretai itin artimą, yra žymiai paveikesnė ir jautresnė, skaudesnė, bet gal ne tokia baisi… Manau, kad daugelis žiūrėjusiųjų šį spektaklį turės progą prisiminti ir savo šeimos, giminės istoriją, tas skaudžiąsias ir sunkiąsias patirtis, persmelkusias ir tautos, ir kiekvieno žmogaus istoriją.
Ačiū Jums, kad suteikiate tokią galimybę. Sėkmės!
Ačiū Jums už atviras, nuoširdžias, kartais skaudinančias, bet niekada nepaliekančias abejunga, mintis. Jos – kiekviename vaidinime, po kurių nenustoju galvoti apie tai, kaip mylių Žmogų – netobulą, klystantį, bet gražų savo paieškose.
Ačiū už Jūsų pilnas širdis. Nepradanginkite savęs, nes esate labai reikalingi.
Gerb. Atviro Rato aktoriai,
ačiū Jums labai už „Pabėgimą į Akropolį“ Širvintose!
Iki šiandienos maniau, kad šis spektaklis – lengva juoko dozė, tačiau šiandieną nuomonę pakeičiau, tai labai jautrus ir netgi liūdnas spektaklis. Ačiū Jums už profesionalią vaidybą, emocionalumą, išraiškingumą ir už visą tą gėrį, kurį atiduodate spektaklio metu.
antigonė (ne mitas) – labai labai labai labai patiko. tik dar kartą galiu patvirtinti – nuostabūs aktoriai. atrodė, kad ne vaidina, o iš tiesų visa tai vyksta.. viskas labai giliai perteikta. rekomenduoju visiems nueiti
Sveikinu! Labai informatyvus ir meniškas puslapis! Dar galėtumėt patalpinti repertuarą – tada iš vis bus super =) Labai patinka Jūsų spektakliai ir visiems draugams bei pažįstamiems Jus reklamuoju! Šiandien perskaičiau, kad jau turite ir savo patalpas (sveikinu! sveikinu! sveikinu!), tad linkiu kuo greičiau „įsikurti“ ir suteikti savo žiūrovams galimybę Jus dažniau matyti =)))
yra tokių mergaičių, kurios dar nemačiusios (!) „Pabėgimo į Akropolį“ ir labai laukia jo Kaune. labai labai. labai
Tai dėl „Lietaus žemės“. Man pasirodė visko kiek per daug. Bokso kriaušė žemiau juostos. Gera vaidyba, man patiko.
Teatro silpnybė yra tai, kad jis yra teatras.
Žiūrėjau „Lietaus žemę“. Ką tik. Važiuoju autobusu. Spektaklis apie Lietuvą, okupacijos laikotarpį ir svarbiausia – apie žmonių (iš)gyvenimus.
Per aptarimą Giniotis suformulavo mintį, kuri jau ilgai man kirbėjo galvoje: mūsų visuomenei reikėtų karo.
Ir tai tiesa. Jau vien demografiniai rodikliai, neramiems istorijos tarpsniams praėjus, rodo ženkliai pakilusią visuomenės sveikatą: daugiau optimizmo (nors padėtis vis dar sunki), gimstamumo padidėjimas, bendruomeniškumo jausmas, ryžtas…
Nuostabu yra pamatyti atgyjančią istoriją, kai prieš tavo akis nušauna šunį, kai porelė pirmą kartą pasibučiuoja, kaip miršta pirmagimis vaikas, kai stotyje susitinka iš tremties grįžtantys. Jausmai, asmeniniai potyriai. Taip, tai buvo Lietuvos istorija. Gal tavo močiutė važiavo į Sibirą, o gal tavo senelį nušovė išduotame partizanų bunkeryje. Jie kentėjo, mylėjo, bijojo, jų širdys plyšo iš sielvarto ir dainavo iš laimės…
Tačiau. Kas tu esi? Kas esi tu? Pardavimų agentas?
Prieš tą emocijų ir išgyvenimų virtinę tavo gyvenimas pilkas.
Patekti iš pūvančios postmodernistinės išorės, įžengti pasipūtėlio žingsniu į teatro salę ir pažvelgti tiesiai į apnuogintą žmogaus širdį. Tai pritrenkia.
Po spektaklio kažkas diskusijoje užsiminė, kad tai leidžia pažvelgti į tikras vertybes, į tikras gyvenimo tiesas. Teatre įmanomas stebuklas. Kartais tai gali būti knyga, o kartais filmas. Bet dabar apie teatrą.
Tu sėdi salėje, tau vožia per veidą, sako ATSIBUSK! Ir tu sėdi, tau galvoje viskas susimaišę. Spektaklis baigiasi, tu išeini iš salės ir norisi dainuoti pasauliui! Apie grožį, meilę, trapumą…
Bet tu tyli. Tyli ir aplinkiniai. Vienas kitam paduoda servetėlę akims nusišluostyti ir pradeda atsargią-mandagią diskusiją.
Kas tu?
Tu – pardavimų agentas.
Ačiū Atviram ratui – tu gali suprasti, kas suteikdavo tiems žmonėms jėgų.
Tačiau kas duos jėgų gyventi pilko žmogaus gyvenimą?
Ir kas yra toji amžinoji įšalo zona? Iš kur ji? Ar tai kažkokia savisaugos forma, sauganti nuo išprotėjimo, nuo nesuvaldomų instinktų? Jos su skalpeliu neišpjausi. Su spektakliu neišmuši.
Tu gali spektakliu spirti riedančiam traukiniui. Gali spirti dar kartą, tačiau tai nedaug. Išvežti į Sibirą tai turėjo skaudžiai suprasti.
Dostojevskiui buvo perskaitytas mirties nuosprendis, o vos akimirka prieš mirties bausmės įvykdymą, jis buvo išteisintas.
Kokie tai išgyvenimai? Ar tai tas pats, kas nueiti į teatrą?
Kas duos jėgų pilkai amžinybei?
Aš išvis įmanoma kirsti tą amžino įšalo zoną?
Ačiū, Tomai, už mintis. Jūsų pasisakymą perkėliau į FB, gal išsiplėtos diskusija, kurios taip laukia visi mūsų teatro kūrėjai, Dar kart ačiū
dovanos ne visada džiugina..
bilietas į spektaklį.. ?
po improvizacijos Lietaus žemė supratau, kad gavau dvigubą dovanėlę
gera pamatyti savo senolius jaunus..
visa-laikina,
kita..amžina
ačiū
p.s. matyt teks sugrįžti dar, kad būtu saldu
Esu sužavėta spektakliu „Lietaus Žemė“. Labai nuoširdūs aktoriai ir spektaklis toks ypatingas kažkuo.:) Šaunuoliai, nes labai malonu buvo sėdėti, klausytis bei žiurėti į Jus. Sėkmės ir naujų idėjų!!!
Speaktaklis „Lietaus žemė“ buvo nuostabus , neeilinis ir neužmirštamas , buvo palaima sėdėti ir žiūrėti į jus .
O perkant bilietus prieš spektaklį Menų spaustuvėje bus taikoma nuolaida su Omni ID kortele?
Ačiū
Taip, visos nuolaidos taikomos, tik atkreipkite dėmesį, kad bilietai prieš renginį brangesni.
Lietaus Žemė
Ar, tu, supranti, kad žmonės nebeturi dangaus, ar supranti, kad rūpesčiai kurie kamuoja mus yra niekas?
Buvo laikai kai žmonės, ką ten žmonės LIETUVIAI buvo šilti. Dabar jų šiltumas išblėso, jie rūpinasi niekais, meluoja ir siekia pelno. Ne, bet taip… Tikrovė tokia. Važiuodami vežimu lietuvaičiai turėjo visą dangų, jo niekas neraižė ir jis nebuvo užkariautas, to žmogui nereikia. Bet… tauta buvo naikinama, kaimai, miestai tremiami, vaikai nežinodami kur jų tėvai paimami iš mokyklos ir grūdami į vagonus. Bet jie išsilaikė, jie liko ir jų vardai visada skambės Gegužinėse, kurių kaip ir nebėra. Lietuviams nereikėjo, jokių teisių, jie nesivadovavo įstatymais, visi buvo lygūs ir šilti. Prisipažinimai meilę, nuoširdumo ir rūpinimosi stebuklai, kad kokie jie ir būtų, lietuvis(-ė) niekada neišgirsdavo savo balso aido atsimušusio nuo sienos. Dabar niekas nežino ko nori, bet svarbiausias tikslas yra gyventi, kurį užglaistė laiko pelenai. Esu be galo dėkingas.Pnvž
Sausio 28 d. Menų spaustuvėje bus rodomas DIVIDUKAS ar SENELĖS PASAKA?
Pas jus repertuare – „Dividukas“, Menų spaustuvės tinklapyje – „Senelės pasaka“… Neapsisprendžiat?
DiViDukas, matyt Menų spaustuvė įvėlė klaidą, pataisysim. Ačiū už pastabą
Labai patiko „Lietaus Žemės“ pastatymas, spektaklio forma; originalumas ir unikalumas.
(užsimerki, ir tįstančio iš dumplių oro garsas užpildo vietą, skirta sapnui. jinai drebėjo, drebėjo visąlaik. caksėjo pirštai judindami akordeono dėklo rankenėlę. varpas. knyga. amžinas gyvybės laikinumas. mes tyliai mylim jus ir jūsų nuoširdumą. matyt, dėkojam. vakarykštis Panevėžys. o jei ne jis, tai aš – nuo savęs – visiškai)
(čia tik tarp kitko. nes viskas, kas kas tarp skliaustų – tik. tarp. kit. ko.)
Iš po „Lietaus žemės“. Ačiū už Jūsų jautrumą, tikrumą, už ašaras Jūsų ir mūsų akyse, už šilumą ir meilę kuriamiems personažams – tai yra mums visiems, mūsų praeičiai. Linkiu niekada neprarasti tos tiesos ir kitoniškumo. Sėkmės ir puikių naujų darbų.
Renginys buvo ne eilinis. Sužavėjo jaunų aktoriukų talentas ir drąsa. Jokio suglumimo, sumišimo , netikrumo, nors visi kartu buvome scenoje, per metrą nuo aktorių, tik jie vaidino, o mes ratu sėdėjome aplinkui. Tokios jautrios istorijos tai nepaliestų žiūrovų, jei būtų didesnis atstumas. Buvo labai jauku klausytis , ką reiškia žmogui vaikystės prisiminimai, kaip svarbu pirmieji patyrimai, susitikimai, ką reiškia mums tėvai ir jų rankos, kurių prisilietimai lydi visą gyvenimą. O jau buvo viskas taip apsinešę laiko ir kitomis dulkėmis. Paliesta ir kitų labai jautrių pokario temų, bet visa tai padaryta tokiomis menkomis pagalbinėmis priemonėmis, o taip tikra ir įtaigu. Rodos, net mūsų aptriušusi muzikinio teatro scena pritaikyta kaip tik tam laikmečiui ir labai derėjo prie nutrintų lagaminų ir senos siuvimo mašinos, kurie ir buvo bene vieninteliai spektaklio atributai.
Taigi, Panevėžys labai rekomenduoja…
Dar atvažiuosime į Panevėžį ir tikimės sulaukti Jūsų draugų
„Lietaus žemė“ – kažkas neįtikėtino! Pats nuostabiausias spektaklis. Nors man tik 14 metų, man tai pasirodė labai artima ir jautru. Verkiau, gal todėl kad iš tėčio, iš senelio esu girdėjusi panašių istorijų.. Jūs nuostabūs! Viskas ką Jūs darot yra nuostabu! AČIŪ JUMS!!
Jau greitai spektaklis „Lietaus žemė“ pradės važinėti ir po mokyklas, tad tikimės, kad patiks Jūsų amžiaus ir vyresniems moksleiviams
Nuoširdus ačiū už „Lietaus žemę“. Jokių dekoracijų, širdimi įtikinančiai atkartoti pokario baisumai. Puikiai pasirinkta atlikimo forma. Kai jauni žmonės renkasi tokias temas, didelis malonumas, tegu ir su skausmo prieskoniu Jus žiūrėti, Jūsų klausytis. Kai grupė „Skylė“ išleido savo albumą „Broliai“ irgi buvau labai sužavėta jų pasirinkimu ir maniau, kad daugiau nieko panašaus ir neišgirsiu. Klydau, ačiū, kad prisidedat prie jaunimo švietimo šia tema.
Ačiū. Tikimės jaunimas mus išgirs ir supras
Si vakara ziurejau „Lietaus zeme“.. Nerealu. Kaip tiksliai, jautriai, giliai palietet ir atskleidet to laikotarpio zmogaus dusia. Aciu uz prasminga pasibuvima. Likau suzaveta. Sekmes!
Ačiū už gerus žodžius
Sweiki!
Norejau pasiteirauti, ar 10 metu mergaitei bus idomu aplankyti jusu spektakli Seneles pasaka? Aciu. Julija
man, turinčiai daugiau nei 20 metų, buvo įdomu žiūrėti, tai „Senelės pasaka“ 10 metų mergaitei tikrai patiks
Sveiki. Gal jau žinote kur ir kada rodysite puikųjį „Lietaus žemė“ 2012 sausio mėn.?
Sveiki,
sausio mėnesio repertuaro dar neturime.
O turėsite iki Kalėdų?
Ką tik po Lietaus… įspūdinga, prieinama ir tuo pačiu velniškai gilu. Linkiu, kad Ratas su šia stulbinančiai sėkmingai „restauruota padanga“ ilgai ir sėkmingai riedėtų.
t.y. norėjau pasakyti, kad laimingai riedėtų. Vien žo, pasišokiniedams
su vėjeliu! ačiū
Esu istorikė..tyrinėju partizaninį pasipriešinimą, taigi vien jau iš profesninės pusės buvo įdomu pamatyti jūsų kūrinį. Ir žinote, pusę spektaklio praverkiau..ir šį kartą ne vien dėl to, kad buvo pavaizduoti sudaužyti/suluošinti pokario žmonių gyvenimai, bet didele dalimi ir dėl to, kad PAGALIAU atsirado žmonės (100% savo srities profesionalai), kurie jautriai ir subtiliai pateikė šį skaudų tautos laikotarpį. Nebūtina kalbėti vien žodžiais „užmušo“, „nužudė“, „užpuolė“, kad papasakotume tuos išgyvenimus. Nė neabejoju, kad tie žmonės, kurie anuomet kovojo ar buvo išvežti į Sibirą ir iš ten nebesugrįžo, džiaugtųsi matydami jus ir jūsų kūrybą.
Ačiū
Stebėdama „Lietaus žemę“ gavau išankstinę Kalėdų dovaną
Labai įdomu išgirsti istoriko nuomonę. Ačiū Jums už gražius žodžius.
Lietaus žemė-LABAI!!! patiko. Aktoriai taip pat NUOSTABUS :]]]
tikimės ir vėl su Jumis susitikti. Ačiū
„Lietaus žemės“ idėja gimė daug anksčiau, nei teko matyti ir garsinti „Partizano žmoną“.
ačiū.
Lietaus žemė, atviras ratas, patiko, taip, patiko. šauni idėja ir dominanti tematika , bei išties geras išpildymas, valio!
ačiū
sveiki,
Labai geras spektaklis „Lietaus žemė“, ir prajuokino, ir pravirkdė, ir privertė prisiminti, ir kai ką kitaip permąstyti. Ačiū Jums
ačiū Jums už nuomonę
Nuoširdžiai dėkoju spektaklio „Lietaus žemė“ kūrybinei komandai. Ačiū, kad priminėte istoriją – mūsų ir Jūsų. Manau, kad biografinių improvizacijų ratas labai pasiteisino šios temos atžvilgiu. Mat istorija, pasakojama ne nuo kalno ir ne abstrakčiai, o taip, kaip Jūs kad darote, iš širdies, asmeniškai ir apie žmogų, neretai itin artimą, yra žymiai paveikesnė ir jautresnė, skaudesnė, bet gal ne tokia baisi… Manau, kad daugelis žiūrėjusiųjų šį spektaklį turės progą prisiminti ir savo šeimos, giminės istoriją, tas skaudžiąsias ir sunkiąsias patirtis, persmelkusias ir tautos, ir kiekvieno žmogaus istoriją.
Ačiū Jums, kad suteikiate tokią galimybę. Sėkmės!
ačiū Jums
turiu klausimą režisieriui-
ar spektaklio ‘Lietaus žemė’ pradinei minčiai, užuomazgai, turėjo įtakos ‘Partizano žmona’?
Jums „aukščiau“ atsakė režisierius. Ačiū už klausimą
Šiandien buvo puiku! Ačiū.
Ačiū. Malonu
ačiū jums !
sveiki, parodykit kada Pabegima i Akropoli penktadieni arba sestadieni Vilniuje, labai noriu pamatyt, o vis darbo dienomis rodot
labai lauksiu:)
Sveiki, „Pabėgimą į Akropolį“ rodysime birželio 10 d., penktadienį, ir tai bus paskutinis spektaklis šį sezoną. Kviečiame!
ATVIRAS RATE,
su Teatro diena!
Ačiū Jums už atviras, nuoširdžias, kartais skaudinančias, bet niekada nepaliekančias abejunga, mintis. Jos – kiekviename vaidinime, po kurių nenustoju galvoti apie tai, kaip mylių Žmogų – netobulą, klystantį, bet gražų savo paieškose.
Ačiū už Jūsų pilnas širdis. Nepradanginkite savęs, nes esate labai reikalingi.
Gerb. Atviro Rato aktoriai,
ačiū Jums labai už „Pabėgimą į Akropolį“ Širvintose!
Iki šiandienos maniau, kad šis spektaklis – lengva juoko dozė, tačiau šiandieną nuomonę pakeičiau, tai labai jautrus ir netgi liūdnas spektaklis. Ačiū Jums už profesionalią vaidybą, emocionalumą, išraiškingumą ir už visą tą gėrį, kurį atiduodate spektaklio metu.
Ačiū už nuostabų spektaklį. Kalėdinis „Atviras ratas“ – tai kažkas neapsakomai gražaus…
Negaliu sustot galvot apie jūsų Antigone. Tai dabar nežinau ar čia dėkoti jums už spektaklį ar keikti. Nepaleidžia
antigonė (ne mitas) – labai labai labai labai patiko. tik dar kartą galiu patvirtinti – nuostabūs aktoriai. atrodė, kad ne vaidina, o iš tiesų visa tai vyksta.. viskas labai giliai perteikta. rekomenduoju visiems nueiti
Kaustanti dėmesį nuotrauka. Jau kaip laukiu premjeros!
Sveikinu! Labai informatyvus ir meniškas puslapis! Dar galėtumėt patalpinti repertuarą – tada iš vis bus super =) Labai patinka Jūsų spektakliai ir visiems draugams bei pažįstamiems Jus reklamuoju! Šiandien perskaičiau, kad jau turite ir savo patalpas (sveikinu! sveikinu! sveikinu!), tad linkiu kuo greičiau „įsikurti“ ir suteikti savo žiūrovams galimybę Jus dažniau matyti =)))
geras. labai geras puslapis. su tuo ir sveikinu
Puikus naujas puslapis, patinka
Tik ko man dar norėtųsi, kad būtų galima komentuoti skyrelyje „kūrėjai“ 